įsimylėti
Lithuanian
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): /iː.sʲɪ.mʲiːˈlʲêː.tʲɪ/
Verb
įsimylė́ti (third-person present tense įsimýli, third-person past tense įsimylė́jo)
- (transitive) to fall in love; to have a crush [with accusative]
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | įsimýliu | įsimýli | įsimýli | įsimýlime, įsimýlim |
įsimýlite, įsimýlit |
įsimýli | |
| past | įsimylė́jau | įsimylė́jai | įsimylė́jo | įsimylė́jome, įsimylė́jom |
įsimylė́jote, įsimylė́jot |
įsimylė́jo | ||
| past frequentative | įsimylė́davau | įsimylė́davai | įsimylė́davo | įsimylė́davome, įsimylė́davom |
įsimylė́davote, įsimylė́davot |
įsimylė́davo | ||
| future | įsimylė́siu | įsimylė́si | įsimylė̃s | įsimylė́sime, įsimylė́sim |
įsimylė́site, įsimylė́sit |
įsimylė̃s | ||
| subjunctive | įsimylė́čiau | įsimylė́tum, įsimylė́tumei |
įsimylė́tų | įsimylė́tumėme, įsimylė́tumėm, įsimylė́tume |
įsimylė́tumėte, įsimylė́tumėt |
įsimylė́tų | ||
| imperative | — | įsimylė́k, įsimylė́ki |
teįsimýli, teįsimýlie |
įsimylė́kime, įsimylė́kim |
įsimylė́kite, įsimylė́kit |
teįsimýli, teįsimýlie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- įsimylėjimas
Further reading
- “įsimylėti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025