įvykti

Lithuanian

Etymology

From į- +‎ vykti.

Pronunciation

  • IPA(key): /iːˈvǐːktʲɪ/

Verb

įvỹkti (third-person present tense įvỹksta, third-person past tense įvỹko)

  1. to happen, occur

Conjugation

Conjugation of įvykti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 įvykstù įvyksti̇̀ įvỹksta įvỹkstame,
įvỹkstam 		įvỹkstate,
įvỹkstat 		įvỹksta
past
būtasis kartinis
laikas
 įvykaũ įvykai̇̃ įvỹko įvỹkome,
įvỹkom 		įvỹkote,
įvỹkot 		įvỹko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 įvỹkdavau įvỹkdavai įvỹkdavo įvỹkdavome,
įvỹkdavom 		įvỹkdavote,
įvỹkdavot 		įvỹkdavo
future
būsimasis laikas
 įvỹksiu įvỹksi įvỹks įvỹksime,
įvỹksim 		įvỹksite,
įvỹksit 		įvỹks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 įvỹkčiau įvỹktum,
įvỹktumei 		įvỹktų įvỹktumėme,
įvỹktumėm,
įvỹktume 		įvỹktumėte,
įvỹktumėt 		įvỹktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — įvỹk,
įvỹki 		teįvỹksta,
teįvỹkstie 		įvỹkime,
įvỹkim 		įvỹkite,
įvỹkit 		teįvỹksta,
teįvỹkstie
Participles of įvykti
adjectival (dalyviai)
active passive
present įvỹkstąs, įvỹkstantis įvỹkstamas
past įvỹkęs įvỹktas
past frequentative įvỹkdavęs —
future įvỹksiąs, įvỹksiantis įvỹksimas
participle of necessity — įvỹktinas
adverbial
special pusdalyvis įvỹkdamas
half-participle
padalyviai
 present įvỹkstant
past įvỹkus
past frequentative įvỹkdavus
future įvỹksiant
manner of action būdinys įvỹkte, įvỹktinai

Further reading

  • “įvykti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • “įvykti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.