šikti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Indo-European *ḱekʷ- (“to defecate”) (cf. Proto-Indo-European *ḱókʷr̥ (“faeces”)). Related to Latvian šekšet (“to soil”).
Pronunciation
- IPA(key): /ˈʃʲɪktʲɪ/
Verb
ši̇̀kti (third-person present tense ši̇̀ka, third-person past tense ši̇̀ko)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | ši̇̀ku | ši̇̀ki | ši̇̀ka | ši̇̀kame, ši̇̀kam |
ši̇̀kate, ši̇̀kat |
ši̇̀ka | |
| past | ši̇̀kau | ši̇̀kai | ši̇̀ko | ši̇̀kome, ši̇̀kom |
ši̇̀kote, ši̇̀kot |
ši̇̀ko | ||
| past frequentative | ši̇̀kdavau | ši̇̀kdavai | ši̇̀kdavo | ši̇̀kdavome, ši̇̀kdavom |
ši̇̀kdavote, ši̇̀kdavot |
ši̇̀kdavo | ||
| future | ši̇̀ksiu | ši̇̀ksi | ši̇̀ks | ši̇̀ksime, ši̇̀ksim |
ši̇̀ksite, ši̇̀ksit |
ši̇̀ks | ||
| subjunctive | ši̇̀kčiau | ši̇̀ktum, ši̇̀ktumei |
ši̇̀ktų | ši̇̀ktumėme, ši̇̀ktumėm, ši̇̀ktume |
ši̇̀ktumėte, ši̇̀ktumėt |
ši̇̀ktų | ||
| imperative | — | ši̇̀k, ši̇̀ki |
teši̇̀ka, teši̇̀kie |
ši̇̀kime, ši̇̀kim |
ši̇̀kite, ši̇̀kit |
teši̇̀ka, teši̇̀kie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- apšikti
- prišikti
- prisišikti
- šiktinė
References
- “šikti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “šikti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012