giedoti

Lithuanian

From Proto-Balto-Slavic *gāˀi-, from Proto-Indo-European *g⁽ʷ⁾eH- (“to sing, cry”). Cognate with Latvian dziedāt (“to sing”), Proto-Slavic *gajati (“to caw, croak”), Sanskrit गायति (gāyati, “sing”).^[1]

giedóti (third-person present tense gi̇́eda, third-person past tense gi̇́edojo)

Conjugation of *giedoti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	gi̇́edu	gi̇́edi	gi̇́eda	gi̇́edame, gi̇́edam	gi̇́edate, gi̇́edat	gi̇́eda
	past būtasis kartinis laikas	gi̇́edojau	gi̇́edojai	gi̇́edojo	gi̇́edojome, gi̇́edojom	gi̇́edojote, gi̇́edojot	gi̇́edojo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	giedódavau	giedódavai	giedódavo	giedódavome, giedódavom	giedódavote, giedódavot	giedódavo
	future būsimasis laikas	giedósiu	giedósi	giedõs	giedósime, giedósim	giedósite, giedósit	giedõs
subjunctive tariamoji nuosaka		giedóčiau	giedótum, giedótumei	giedótų	giedótumėme, giedótumėm, giedótume	giedótumėte, giedótumėt	giedótų
imperative liepiamoji nuosaka		—	giedók, giedóki	tegi̇́eda, tegi̇́edie	giedókime, giedókim	giedókite, giedókit	tegi̇́eda, tegi̇́edie

Participles of giedoti

^ Derksen, Rick (2015), “giedoti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 174