spėti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *spḗˀtei (“to be able to manage”).

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈsʲpʲêː.tʲɪ/

Verb

spė́ti (third-person present tense spė́ja, third-person past tense spė́jo)

  1. to be on time; to make it in time
  2. to guess; to suppose

Declension

Conjugation of spėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 spė́ju spė́ji spė́ja spė́jame,
spė́jam 		spė́jate,
spė́jat 		spė́ja
past
būtasis kartinis
laikas
 spė́jau spė́jai spė́jo spė́jome,
spė́jom 		spė́jote,
spė́jot 		spė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 spė́davau spė́davai spė́davo spė́davome,
spė́davom 		spė́davote,
spė́davot 		spė́davo
future
būsimasis laikas
 spė́siu spė́si spė̃s spė́sime,
spė́sim 		spė́site,
spė́sit 		spė̃s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 spė́čiau spė́tum,
spė́tumei 		spė́tų spė́tumėme,
spė́tumėm,
spė́tume 		spė́tumėte,
spė́tumėt 		spė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — spė́k,
spė́ki 		tespė́ja,
tespė́jie 		spė́kime,
spė́kim 		spė́kite,
spė́kit 		tespė́ja,
tespė́jie
Participles of spėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present spė́jąs, spė́jantis spė́jamas
past spė́jęs spė́tas
past frequentative spė́davęs —
future spė́siąs, spė́siantis spė́simas
participle of necessity — spė́tinas
adverbial
special pusdalyvis spė́damas
half-participle
padalyviai
 present spė́jant
past spė́jus
past frequentative spė́davus
future spė́siant
manner of action būdinys spė́te, spė́tinai

Further reading

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.