vėjas
Lithuanian
Etymology
From Proto-Indo-European *h₂weh₁-. Cognate to Latin ventus, English wind.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈʋʲeːjɛs]
Noun
vė́jas m (plural vė́jai) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | vė́jas | vė́jai |
| genitive (kilmininkas) | vė́jo | vė́jų |
| dative (naudininkas) | vė́jui | vė́jams |
| accusative (galininkas) | vė́ją | vė́jus |
| instrumental (įnagininkas) | vė́ju | vė́jais |
| locative (vietininkas) | vė́juje | vė́juose |
| vocative (šauksmininkas) | vė́jau | vė́jai |
Notes
An alternative locative singular vė́jyje (as if vėjas belonged to the -ias declension) can also be used.[1][2]
References
- ^ “vėjas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- ^ Terje Mathiassen (1996), A Short Grammar of Lithuanian[1], Columbus, Ohio: Slavica Publishers, Inc., →ISBN, page 41